pajaunys — pajaunỹs dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pajaunys — 2 pajaunỹs, ė̃ adj. (3b) apyjaunis: Pajaunỹs žmogus mūso pirmininkas Šv … Dictionary of the Lithuanian Language
aplenkti — apleñkti, ia, àplenkė tr. 1. aplink apjuosti, lanku apsupti: Apleñkti kubilą su lanku J. Lanką aplink kibirą apleñkti K. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų (apkaustytų) man vežimą Vv. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas… … Dictionary of the Lithuanian Language
brolainis — sm. (1) 1. brolio sūnus: Susitikau brolainį Skd. 2. pabrolys, pajaunys (vestuvių dalyvis): Kiek turėjai brolainių [per vestuves] ? Jnš … Dictionary of the Lithuanian Language
brolaitis — sm. (1), brolaitis (1) 1. brolio sūnus: Brolaitis jau įstojo į kariuomenę Rs. 2. Šl, Klk pajaunys: Į jaunosios pusę atvažiuoja jaunasis ir brolaičiai Sk. Pas mum tai brolaičiai renkas pamerges Sml. Atsivežk brolaičius, o pamergių nereik: mano… … Dictionary of the Lithuanian Language
brolis — sm. (1) K, brolỹs (3) Gdr, Msn, Ob, Tj, Klm, brolis, ies sm. 1. SD18, R kiekvienas sūnus kitiems tų pačių tėvų vaikams: Buvo vienas brolis ir dvi seserys Kt. Mes buvom du broliaĩ Vl. Gal jie broliaĩ (sing. brolis), mat panašūs Pc. Ji brolių… … Dictionary of the Lithuanian Language
draugalas — draũgalas, à smob. (3b) K, KBII61, (2) Dk, draũgala (1); R, N 1. draugas, bendras: Ir varnai su varnoms ir jų draũgala šarka daug kasmets ... išgaišina nabagų K.Donel. Ir jos draugalos, mergos ... vedamos yra pas tave RBPs45,15. Tada nuėjo ji … Dictionary of the Lithuanian Language
kvieslys — 2 kvieslỹs sm. (4) 1. NdŽ raginamasis raštas, šaukimas, pranešimas. 2. raštas, iš kurio kviečiantis į vestuves asmuo skaito oraciją: Kvieslys … išsiimdavęs iš kišeniaus „kvieslį“, jį išskleisdavęs ir, pamaži judindamas, sakydavęs … oraciją… … Dictionary of the Lithuanian Language
mežliava — mẽžliava sf. (1) NdŽ, mežliavà (3b) 1. žr. mezliava 3: Mežliavą pradeda didysis pajaunys rš. 2. mokestis, prievolės: Vis sviežios mẽžliavos PnmR … Dictionary of the Lithuanian Language
mitulys — 1 mitulỹs sm. (3b) 1. senovinėse vestuvių apeigose – vyriausias jaunavedžių pabrolys, pajaunys: Mituliam reikdavo jaunoja atrast Sv. Mituliaĩ, vaduokit marčią! Užp. Jaunasai su mituliaĩs atvažiavo Dkk. Jei prašysi mituliuõs, tai eisiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
